Kaip labiau pasitikėti savimi ir pradėti valdyti savo gyvenimą?

Galima bandyti save motyvuoti, bet dažniausiai tai nėra geriausias pasirinkimas. Pasitikėjimas savimi atsiranda ne iš įkvėpimo, žinių, įžvalgų ar patarimų, bet iš realių rezultatų potyrio. Veikti, o ne tik galvoti apie sėkmę yra esminis pasitikėjimo savimi ugdymo principas. Kaip kitaip pasitikėsime savimi? Mums reikalingi realūs įrodymai. Per didelis mąstymas, sėkmės vystymas mintyse gali netgi pakenkti: imame vis labiau bijoti, prikurti mus stabdančių minčių ir apgauti save, jog visgi keičiame situaciją.

Pasitikėjimas atsiranda kai mums sekasi. Kada paskutinį kartą Jums kažkas pasisekė? Pasiseks, kai imsitės realių veiksmų. Sėkmės formulė, kuri „neprašo“ Jūsų pastangų, neegzistuoja ir jos laukti neverta – banali, bet vis dar nepakankamai  dėmesio sulaukianti tiesa.

Pradėjus nuo konkrečių veiksmų, patiriame mažą sėkmę, naujas įžvalgas, emocijas ir tai mus įkvepia judėti toliau. Rezultatų skonis mus išjudina ir neleidžia atsirasti nusivylimui. Kažką atlikus, ir net nebūtinai sėkmingai, ima augti pasitikėjimas savimi.

Kodėl nebūtinai sėkmingai? Kaip gali nesėkmė stiprinti pasitikėjimą savimi? Ji „atneša“ mums naujas emocijas, įžvalgas ir mus išjudina. Trumpam kritę žemyn, suprantame dalykus, nuo kurių bėgome, vis geriau pažįstame save ir tai, kas su mumis vyksta. Be to, patyrę nesėkmę, suprantame, kad ją patirti nėra jau taip baisu. O dar ir azartas gali apimti! Man buvo taip: viskas sekėsi ir tekėjo lengva ir tiesia vaga. Suvokiau, kad nesiimu iššūkių ar tiesiog neišsikeliu tokių ambicingų tikslų, kokių jaučiausi esanti verta. Tada įvyko vienas iš didesnių lūžių, po kurio supratau, koks nuostabus gali būti gyvenimas. Kartais net specialiai bandau apžioti daugiau nei galiu atsikasti, kad patirčiau nesėkmę ir gaučiau adrenalino, naujų įžvalgų ir  dar sustiprėčiau.

Taigi, reikia veikti. Manote, kad dabar Jums siūlysiu užsibrėžti tikslą, jį pasiekti ir viskas bus puiku? Ar ne panašu į tau tereikia pavirsti sraige, jei nori visada turėti namus“? O kaip pavirsti ta sraige taip niekas ir nepasako. Be to, ar būtina pavirsti sraige ar dar kažkuo, kad pasiektume tai, ko norime? Gal pavyktų būnant savimi? Žinoma. Ir kito kelio turbūt net nėra. Būdami ne savimi, būti laimingi galime tik neilgai.

Esti lengvesnis kelias stiprinti pasitikėjimą savimi, nei ambicingo tikslo išsikėlimas. Vis įveikti bent mažus iššūkius, drąsiai elgtis, perlipti per savo baimes, išdrįsti padaryti tai, ko iki šiol nedarėme. Taip pat pajusti įvertinimo ir pripažinimo skonį, iš sustabarėjimo išmušančias emocijas  ir didžiavimąsi savimi. Be to, kad ir kaip keistai tai nuskambėtų: nevenkite patirti nusivylimo savimi ir liūdesio, nes skausmas mus natūraliai veda į priekį. Išjunkite Jus maloniai užliuoliuojantį televizorių ar atiduokite kitam nepasitenkinimą savimi malšinantį šokoladą. Žaizdų valymasis, nors ir nemalonus, tačiau esti išlaisvinantis, stiprinantis procesas.

Taigi, kasdien elkitės bent truputį drąsiau ir atviriau nei iki šiol. Atsisakykite to, kas suteikia trumpalaikį malonumą ir atitolina problemos, kuri pasidaro nebe tokia skausminga, sprendimą. Prieš Jus atsivers visai kitos galimybės, jėgos ir, svarbiausia, kitoks mąstymas. Jūs realiai patirsite (ir dėl to patikėsite), kad galite valdyti savo gyvenimą bei būti laimingi ir sėkmingi. Jūs imsite pasitikėti savimi.

Šaltinis: http://dziaugiuosisavimi.lt/

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.