Audriaus istorija. Aukštelkės socialinės globos namų sėkmės istorija

Esu Audrius. Gimiau Anykščių raj., Klaibūnų kaime. Tėvų nepamenu. Iš darbuotojų pasakojimų žinau, kad mama ir tėtis girtavo, aš  visiškai  jiems nerūpėjau. Dėl to buvo atimtos tėvystės teisės. Su kitais giminaičiais  niekada jokių ryšių nepalaikiau. Augau Panevėžio kūdikių namuose.

1984 m. atvažiavau gyventi į Ventos socialinės globos namus. Kiek save pamenu, augau tylus, ramus, neturintis savo nuomonės, nepasitikintis savimi ir savo jėgomis berniukas. Darbuotojai mane apibūdindavo kaip lėto būdo, mėgstantį  vienatvę. Vengiau  bendros kolektyvinės veiklos. Tiesiog mėgdavau būti nuošalyje ir stebėti aplinką.

Kaip užaugau,  atvykau gyventi į Aukštelkės socialinės globos namus. Naujoje aplinkoje  adaptavausi sunkiai. Vengiau kontaktų  su gyventojais ir darbuotojais. Jokioje veikloje nedalyvaudavau. Daug laiko praleisdavau savo kambaryje, vienas, niekam nereikalingas, draugų neturėjau. Darbuotojai stengdavosi įtraukti į įvairias veiklas, pavesdavo atlikti nesudėtingas užduotis. Aš jaudindavausi, man trūkdavo drąsos ir bijojau, kad nepavyks pateisinti darbuotojų  lūkesčių.

Darbuotojai pradėjo taikyti individualius ir grupinius darbo metodus. Mane vis labiau skatino domėtis bendruomeniniu gyvenimu.  Darbuotojų dėka pasiekiau didelių pokyčių savo gyvenime.

Dirbant individualiai, kartu su darbuotoju pradėjau išeiti iš savo kambario. Pradėjau bendrauti su gyventojais ir darbuotojais.   Įgavau  pasitikėjimą aplinkiniais.

Padedant darbuotojams susiradau draugų, pradėjau rodyti iniciatyvą bendrauti., tapau linksmesnis, pasitikintis savimi. Pradėjau domėtis  supančia aplinka ir dalyvauti bendruomeninėje veikloje.

Darbuotojų skatinamas įsitraukiau į užimtumo veiklą. Pradėjau piešti, vaidinti, šokti, dainuoti, plaukti. Dalyvavau  respublikiniame piešinių  konkurse, kuriame buvau apdovanotas padėkos raštu.

Pradėjau lankyti sporto užsiėmimus.  Dalyvavau lengvosios atletikos čempionate Lietuvoje. Vis aktyviau treniravausi.  Mane pastebėjo ir  įtraukė į Lietuvos Specialiosios Olimpiados lengvosios atletikos rinktinę. Dalyvavau  Rusijoje vykusiame Europos lengvosios atletikos čempionate. Laimėjau  aukso medalį.

Dar viena nauja veikla buvo plaukimas. Aš  nemokėjau plaukti, bijojau net vandens. Darbuotojų ir atkaklių varginančių plaukimo treniruočių baseine dėka išmokau plaukti. Įveikiau fobiją vandeniui. Dalyvavau Lietuvos Specialiosios Olimpiados respublikiuose plaukimo čempionatuose. Buvau apdovanotas padėkos raštais.

Man patikdavo stebėti šokančius žmones, bet nemokėjau nei vieno šokio žingsnelio. Šokti labia norėjau. Darbuotojų ir savo įdėto darbo dėka, man pavyko įveikti scenos baimę ir išmokti šokių. Dalyvavau tarptautiniuose konkursuose, buvau apdovanotas padėkos raštais ir medaliais.

Esu labai laimingas jog mane pamatė darbuotojai ir įvertino mano galimybes visose užimtumo srityse.  Džiaugiuosi, jog iš paprasto, niekam nereikalingo, užguito jaunuolio tapau laisvas, bendraujantis , pasitikintis savimi žmogus.